Na, jeigu sąžiningai, tai mane pakvietė Tamada. Iš pradžių abejojau (atostogų laikas, deja, nėra begalinis), bet poto supratau - su tokia kompanija nevažiuoti būtų klaida. Klaida praleisti progą smagiai ir įdomiai praleisti laiką. Pasiausti. O darbai - jei labai norisi, bet negalima, tada galima :-)
Na, man atrodo, kad važiuojame tam ten kad pasidžiaugti gyvenimu. Gruzinai - tokia tauta, kuri nuo seniausių laikų tobulino šį meną - džiaugtis gyvenimu. Todėl važiuojame į teisingą vietą. Jaučiu kad mes to norime. Norime nuotykių, džiaugsmo, bendravimo. Dušas ryte nėra būtinybė, o tik malonumas. Susitaršiusi ponia taip pat graži - matome mintimis, o ne akimis. Mes visi bendrakeleiviai. Į buitinius nesklandumus nekreipsim dėmesio.
Važiuojam nuotykių. Įspūdžių. Emocijų. To, ko trūksta Kvoseliuose ir kitokiuose baliukuose. Aš, kaip vietinis, pasistengsiu padėti. Parodyti kitokią Gruziją. Tą, kuri ne turistams. O saviems :-)
Didelė atsakomybė būti Navigatoriumi. Stengsiuos. Jei mes atsipalaiduosim ir vienas į kitą žiūrėsim su gruzinišku atsipalaidavimu ir meile - pavyks. Mane kankina dilema - tarp maršruto apibrėžtumo ("antradienį 13:46 pietūs Bambošeni") ir laisvės ("man čia patinka- niekur nesitrauksiu").
O trumpai. Važiuojame savo malonumui. Smagiai praleisti laiką. Pamatyti įdomią šalį, sužinoti. Kompanija teisinga - Tamada, Bankininkė, Seselės, Marikiperis. Patikrinta kompanija. Mums pavyks!
Naujas įkvepiantis pamąstymas...
AtsakytiPanaikintiČia ką patriotizmas padėjo mintims atsirasti? Visiškai teisingos mintys. Bl... tik kaip čia dagyvent iki to rudens. Į tą tarpą dar tiek daug GEROS kompanijos susitikimų. Bet, manau, ištversim.
AtsakytiPanaikintiDėl priesaikos
AtsakytiPanaikintiSmagu skaityti tokias mintis, Vytulės parašytus žodžius "emocijos", "pasidžiaugti gyvenimu", "teisinga vieta", "teisinga kompanija", "bendravimas", "vienas į kitą žiūrėsim su gruzinišku atsipalaidavimu ir meile", Almos žodis "patriotizmas", kt.
Gal būt mes artėjam link dalailamiško arba, lietuviškai – pagoniškai tariant, kriviško amžiaus, bet manau, kad 2010 Užgavėnių projekto sėkmė susijusi su mūsų brandžios jaunystės pabaiga, kai mes pradedam suprasti Gyvenimo Laikrodžio filosofiją: gyvenime jau pakankamai daug nuveikėt, užauginot vaikus, kūrėt namus, davėt naudos Tėvynei. Laiko dar turit, bet ne per daug, todėl negalima jo švaistyti niekams – barniams, pavydui, betiksliam turtų kaupimui, bendravimui su mums nepriimtinais žmonėmis... Atėjo laikas atiduoti patirtį. Galiausiai – pasidžiaugti buvimu šioje žemėje.
Mane sukrėtė poeto J. Marcinkevičiaus mirtis ir jos diena - Vasario 16-ji. Tai tikrai simboliška. Ir tai nėra banalu. Vakar vakare rodytas filmas apie jį ir to filmo pabaiga - iššūkis likusiems gyviems Lietuvoje ir lietuviams užsienyje. Poeto lūpomis tarti žodžiai: "Aš labai didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Bet būti lietuviu yra labai sunku. Tiesiog tragiškai sunku...".
Tuose žodžiuose kaip kirviu nukirsta ir pasakyta visa tiesa apie Lietuvos istoriją ir nuostabią gamtą, meilę, džiaugsmą ir kartėlio jausmą, draugystę ir išdavystę, pakilias ir tuo pačiu daugiau liūdnas dainas, lietuvyje slypiantį dualizmą – norą būti atviru pasauliui ir tuo pačiu uždaru savo kieme...
Kai su Vytulia pradėjom kurti Gruzija 2011 viziją, nuolat kirbėjo mintis suteikti šiai kelionei vidinį užtaisą ar tikslą, peržengiančius tradicinės kelionės ar žygio rėmus. Todėl matyt Vasario 16 dvasinių dalykų ir Didžiojo Poeto mirties pakylėtas teikiu Jūsų svarstymui ir/ar pritarimui šios kelionės priesaiką, kurią vasarą prie Siaurio ež. galėtume priimti ir visi pasirašyti:
"Aš (vardas ar pravardė) pasižadu:
1. Gruzijoje deramai atstovauti Lietuvą,
2. mylėti artimą, žodžiais, darbais ar kitais veiksmais neįžeisti kito komandos nario, idant Lietuvos vardas gruzinų akyse nebūtų paniekintas,
3. mėgautis gyvenimu, nekelti panikos dėl maršruto, maisto, nakvynės ar kitų smulkmenų ir visada klausyti nurodymų,
4. vadovautis principu, kad kur tu bebūtum ir ką beveiktum, ta vieta yra pati geriausia, nes visada gera ten, kur yra teisinga tavo kompanija, taip pat ir dėl to, kad į tą pačią vietą daugiau šiame gyvenime jau niekada negrįšiu.
5. pamiršti žodį "aš", vietoj jo sakyti "mes",
6. panorus pasakyti piktesnį žodį verčiau patylėti,
7. panorus pasakyti geresnį žodį niekada netylėti.
8. panorus nieko nesakyti, geriau padainuoti.
Lozungas:
"Lietuvi, būk geras, bent jau rugsėjo 14-27 d. nesusipyk su kitu lietuviu!"
P. S. lauksime siūlymų, pastabų ir/ar pritarimo.